Tyliai kuždenu nesąmones,
krizenu ir ieškau melagingos tiesos,
siuvu intrigą,
išnarplioju ir vėl,
vien dėl to gyvent įdomu .
Kalbi rimtai kimiu balsu,
o man, kažkas tenai kutena ...
viduje kvatoju,
žnybiu sau į delną ... nesijuok, ne ....
Sustoju akimirką,
o čia kažkas matyto,
jausto ir patirto ...
... laikas išgydė šias žaizdas,
prisiminiau,
skaudėjo,
ir ne tik ...
... bet ir kažkur čia ...
vat,
bėgo metai, o aš vis laukiau,
kada skausmas,
virs tiesa [melaginga],
apsikabinau save, sukryžiavau kojas,
viskas praėjo,
laikas
užsiuvo žaizdas ...