Dėdės Tomo haliucinacijos Hario Poterio trobelėje

Tigras šoliuoja per laukus, daug metų kankinęsis nuo troškimo išvysti laisvės spalvas, užuosti jos kvapą, dabar to troškimo genamas, triuškino viską, kas pasitaikė jam po kojomis... instinktas pasiekti laisvę užvaldė, ir tigras, riaumodamas aplinkai, pasauliui, ir jo menamai laimei, šoliuojo į nieką... palikęs praviras narvo grotas, išskuodęs į laisvę, jis pasidavė pagundai. Jis pamiršo suvaržymų, nelaisvės skonį, pasijuto išlaisvintas nuo viso, kas jį kamavo. Tankios džiunglės, laisvės, pergalės kvapas - viskas, ko reikia instinktų vedamam žvėriui. Tuo tarpu...
Dideliu greičiu lekiantis metalinis daiktas, jo priešo paleista kulka, perskrodė žvėries kūną. Jis išleido paskutinį atodūsį, tokį, kad niekam nebuvo aišku, iš pasitenkinimo, ar iš skausmo - juk jis sumokėjo savo laisvės kainą...

Sistema jokiais laikais nebuvo ir nebus tobula. Tam pritariu. Taip yra dėl netobulos žmogaus smegenų anatomijos - sistema bando žmogų apginti, žmogus visados priešinsis, priešinsis - žus. Tokia liūdna tikrovė.
Išgyvenimo instinktas lyg ir pats stipriausias - bet evoliucijoje būta klaidų. Kaip ir evoliucijos klaida vat šitie priešais sėdintys du besibučiuojamtys vyrukai.
Žmogaus paklausus, kas jam svarbiau - momentinis malonumas ar ilgalaikis gerbūvis, jis išsirinks pastarąjį pasirinkimo variantą - velniaižin kokia smegenų sritis už tai atsakinga, bet juk mums, paprastiems piliećiams, susikalbėti ir nereikia kokių tai medicinos terminų.
Aš asmeniškai irgi taip atsakyčiau. Arba ne. Atsakytų taip ir budulis, ant suoliuko rakinėjantis pigaus alaus skardinę. Man svarbu ilgalaikis gerbūvis. Kurgi ne
Koks ten režimas bebūtų - demokratinis, autoritarinis ar dar koks - tikslas suvienyti. Suvienyti žmones palaikant bandos instinktą - nes nuo tokios didelės pagundų gausos visi instinktai nuslopo... na tik gal dauginimosi ne. Vat tame ir yra problema.
Hitleris ir dar kaži kokie Amerikos genetikai bandė spręsti problemą iš šitos pusės. Tipo - duodam jums laisvę, pasiduokit savo pagundoms, darykit ką norit, bet nesidauginsit. Apie tai pakalbėsim vėliau.
Visi Lrytas laikraščiai, visos televizijos laidos, visi bulvariniai skaitalai nuolat verda, nuolat skelbiamos vis kitos naujienos, ir vis jos nepalankios - taip užverdamas nepasitenkinimo sistema katilas, per mediją.
O medija moka prisitaikyti, ji gali būti ir mūsų pusėje.
Medija kartais išduoda sistemą kaip Judas Isakrijotas už 30 sidabrinių - skelbia masėms palankią informaciją, ir sistema nebetenka galios suvienyti žmones - nes žmonės visada nekenćia autoriteto, o nuo kada medija jiems - autoritetas?

Pankai, emo, hipiai - nuo seno žmonės visokiais judėjimais bandė pasiekti laisvę. Visokiomis margomis kepurėlėmis, špakliaus sluoksniu ant veido bei trash metalo garsais. Noriu šaukti jiem - šūdą jūs gausit, o ne laisvę... bet gerai, apsieinam be skambių epitetų - ir be tokių kaip - dabar laisva Lietuva! niekada nebus laisva, nei Lietuva, nei JAV, nei Olandija ar dar kokia šalis. O jeigu ir bus laisva ant popieriaus, negausit jūs tos laisvės.
Gaų gale autoritetu taps tas, kuris garsiausiai šaukia, kuris turi stipriausią kumštį, kurio banko sąskaitoje daugiausia lėšų - tad galit nebesvajoti.
Tai vat, jeigu dabar rašot kažkokią peticiją ar šiaip burbat ant valdžios, pagalvokit - norit pražūti gavę priėjimą prie savo pagundų?
Jeigu ne, tai pagalvokit. Visada valdžios ketinimus perrėkia balsai - tūžmingi, rėkiantys, ramūs, švepli, užkimę.
Tiek tos propagandos - nepaisykit įstatymų ir mirkit savo paties pagundose laisvi... arba kentėkit savo laisvių suvaržymus.

Ai, dar žadėjau pakalbėti apie Amerikos genetiką - tiek to, nereikia.
Laukit sekančio teksto, rastamanai, ir nepamirškit prisidegt kaseko