Praktinės lyrikos (I)

“Iš tiesų karvės šventumas didžiulis. Per visą karvę. Nuo apačios iki viršaus. ” (Andrius Valickas, Lyrika)

Įžanga

Tikrovė per daug kompleksiška visuma, kad galėtų egzistuoti analizės metodas, atskleidžiantis visų galimų objektų ir jų sistemų sąveikas ir pateikiantis vieningus dėsnius, tinkančius visoms galimoms situacijoms. Tenka siaurinti tyrimo plotą apsiribojant imanentine (vidine) erdve ir šventumo pasiskirtymo joje klausimais ir naudojant maksimaliai redukuotus modelius, nors tiksliai neatspindinčius tikrovės, bet leidžiančius ją nagrinėti sistemingai. Labiausiai paplitę ir kraštutiniai realybės suvokimo modeliai galėtų būti trumpai apibūdinti, kaip „Viskas yra blogai“ ir „Viskas yra gerai“, iš šių ganėtinai radikalių teiginių galima sintetinti tarpinius teiginius, šiuo atveju 2X2= 3, 5 šventos karvės (toliau š. k.) imanentinėje erdvėje, daugeliui gali pasirodyti, kad teiginys 2X2=4 būtų mažiau ideologizuotas, ir pagrįstas empyriškai. Autoriaus nuomone 2X2=4 dėl savo pretenzijos į absoliutų teisingumą galėtų būti suvokiamas geriausiu atveju kaip idealas ir siekiamybė, o ne kaip vertingas tikrovės analizės įrankis. Minėtas teiginys, nepalikdamas erdvės interpretacijai, suponuoja monizmą, kai evoliucija negalima, nes dėl visiško keturių karvių šventumo visiško šventumo, pradžia sutampa su pabaiga, ir šventumas egzistuoja bekrypčiame ir belaikiame nebuvime. Taigi dėl didesnio savo imanentinės erdvės tyrimui naudojamo modelio realizmo, nepadoraus optimizmo ir nuoširdaus tikėjimo, kad buvimas yra, pradiniu teiginiu pasirinkta 2X2=3, 5 š. k., kuris, dėl tiriamuose klausimuose leistinos alternatyviosios aritmetikos, visiškai priimtinas.

Nešventosios karvės pusės dislokacijos problema

Egzistuojančios 3, 5 š. k. turi savybę būti išsidėsčiusiomis erdviškai. Kyla nešventos karvės pusės (trūkumo iki keturių) egzistavimo, ir jeigu nešventa pusė egzistuoja, jos dislokacijos problema. Galimi keli trijų su puse karvių šventumo išdėstymo būdai. Pasinaudojus teiginiu, kad nešventumas yra yra šventumo nebuvimas, nešventa karvės pusė pašalinama iš sistemos, kaip negalinti būti. Tokiu atveju imanentinėje erdvėje lieka trys pilnos šventos karvės ir viena pusė, kuri, pagal pusės apibrėžimą tegali būti esančio viso objekto puse. Šiuo atveju pusė karvės tampa vienu objektu, o ne objekto puse. Teiginį, kad nešventos karvės pusės nėra tenka atmesti pasirėmus pradine prielaida, kad keturios šventos karvės negali egzistuoti imanentinėje erdvėje ir pagrįstu teiginiu, kad dvi pusės sudaro vieną visą.
Kitą teorinę nešventos karvės buvimo versiją, kurioje kurioje šventa ir nešventa karvės pusės egzistuoja kartu – vienoje karvėje, taip pat galima paneigti. Objektas vienu metu negali būti vienu metu šventu ir nešventu. Tiek imanentinėje, tiek kitose erdvėse egzistuoja griežta takoskyra tarp šventybės ir profanybės sferų (pgl. E. Durkheim), ir nors objektas gali pereiti iš vienos sferos į kitą, tai gali padaryti tik in corpore (cielas). Perkėlimo atveju 2X2 tampa 3 š. k. visai pusiau šventai karvei perėjus į profanybės sferą arba 4 š. k., nešventajai pusei atsiradus šventybės srityje. Abiem atvejais suardoma būtinė pusiausvyra ir prarandama kažkuri karvės pusė (pusės nustoja egzistuoti apskritai), o tai ne tik neleistina, bet ir iš esmės prieštarauja pirminei aksiomai 2X2=3, 5 š. k.
Realiausiu atrodo trečiasis šventumo pasiskirstymo variantas, kai savarankiškai egzistuoja trys visiškai šventos ir pilnos karvės (kiekvienos šventumas lygus 1 ir pilnumas lygus 1), visiškai šventa karvės pusė (pilnumas lygus 0, 5 ir šventumas lygus 0, 5), paremta neišvengiamu šventųjų karvių buvimu (šventoji karvės pusė turi tik dvi kojas, bet stovėdama remiasi šonu (dešiniuoju) į tris š. k.) ir nešventa karvės pusė, nepriklausanti 3, 5 š. k., gauta išilginio dalijimo būdu pradžioje. Nešventa karvė turi dvi kojas, vieną ragą, vieną akį, pusę lūpų ir 0 šventumo. Nėra paremta šventųjų karvių, todėl guli ant šono (kairiojo) (aiškiau matosi esamoje schemoje, kurioj jūs iš toli nematote). Vykdomo tyrimo tikslas - pirminis nešventosios karvės pusės (pirminis) ir harmonijos (jei pasiseks) paieška.

Vietos, atskaitos sitemos, požiūrio ir priešlėktuvines gynybos klausimai

Imanentinė erdvė (autoriaus atveju) iš apačios yra apribota plokštuma. Apatinė erdvės dalis vadinama dugnu. At jo stovi 3, 5 š. k. o šalia ant kairiojo šono – itin svarbus gulėjimo ant kairiojo šono, dalijimo linija į viršų klausimas, vėliau prie jo bus sugrįžta iš esmės. Iš viršaus imanentinę erdvę dengia pusrutulio formos dangaus skliautas. Nešventa karvė, dėl savo gulėjimo ant kairiojo šono viena (kaire) akimi stebi dugną. Į dangaus skliautą nukreipta dalinanti plokštuma, kurioje nėra akies. Dangaus skliauto ir 3, 5 š. k. nešventa karvės pusė fiziškai negali matyti. 3, 5 šventos karvės gali matyti viena kitą, o stovinti dešinėje, dešine akimi mato dalį dangaus skliauto. Taigi šventoms karvėms tenka gėrėtis dangumi ir viena kitos šventumu. Nešventai karvės pusei – dugnas.
Gali būti atliktas paprastas eksperimentas, pakeičiantis imanentinės ervės koordinačių sistemą. Imanentinės erdvės savininkui atsistojus ant galvos, dangaus skliautas atsirada apačioje. Karvės be abejo krenta į dangų. Dėl savo vertikalios padėties 3, 5 š. k. tikėtinai įsmigs ragais į dangaus skliautą. Nešventa karvės pusė irgi gali nukristi ant dangaus skliauto, bet savo požiūrio kaire akimi į dugną pakeisti ji nėra pajėgi. Tokiu atveju atsiranda tik platesnė dugno matymo perspektyva (matoma didesnė dugno dalis).  Liekamieji eksperimento reiškiniai – nutraukus eksperimentą (nedaug kas sugeba labai ilgai stovėti ant galvos) 3, 5 š. k. ragai lieka įsmigę į dangaus skliautą ir jos kabo, nors ir nesiekdamos kojomis žemės, bet atlikdamos vertingą praktinę funkciją – baidydamos priešo aviaciją. Nešventoji karvės pusė grįžta į pradinę padėtį.

-------------------------------------------------------------------------------

Pradėtąją šventumo imanentinėje erdvėje studiją numatoma tęsti ir pildyti. Laukiama pastebėjimų, kritikos, aktyvaus įsijungimo į diskusiją, atskleidžiant naujus 3, 5 š. k. buvimo aspektus, autorius taip pat numato įtraukti naujus klausimus, nes tema toli gražu nėra išsemta. Esant galimybei, autorius pažada pateiti grafines schemas, vaizduojančias karvių ir šventumo dislokacijas. Laukite tęsinių.