Kerštas

Jauteisi lyg sapne-
Taip daug jėgų ir ryžto bėgti,
Tik kojos- lyg ne tavo-neklausė.
Klupai.
O aš vijaus.
Plakiau tave rimbais-riksmu,
Čaižiau rykštėm-keiksmais.
Verkei.
Taikiklyje tavo kakta.
(Širdį atsiminimas suvirpėjo)
--------------------------------
Be garso parpuolei ant žemės.
Paskutinis atodūsis krauju išsiliejo.

Viskas.

Tik smėlis tyliais priekaštais šnabžda po kojom.

Mano sąžinė mirė tą dieną,
Kai žaisti nustojau lėlėm...

Kliudei.