Aš nesu TEN, kur aš esu.
Nors aš noriu būti TEN, kur aš esu.
Bet negaliu būti TEN, kur galvoju, kad esu.
Nes TEN nesu būdamas.
Kai aš išplaunu indus ir grindis,
plaunu vaikų vystyklus, laistau gėles,
aš esu TEN, bet nesu TEN.
Nes kažkas sako, kad nieko nedarau.
Reiškia aš nesu TEN, būdamas TEN.
Kaip aš galiu būti TEN nieko nedarydamas?
Manes TEN nėra, nors TEN esu.
Ji stato namą, mūrija plytas,
maišo betoną, kloja plyteles.
Ji yra TEN, kur ji yra.
Ji viską daro, todėl yra TEN.
Ji yra TEN, nors ir nenori būti TEN.
Bet ji negali nebūti TEN, nes ji TEN yra.
Pailsėk sakau jai.
Nors ir nesu TEN.
Ji negirdi, nes aš nesu TEN.
Ji žino, kad aš negaliu būti TEN,
nes nieko nedarau būdamas.
... Eisiu į rytus.
Aštriu kardu sukaposiu Saulę.
Iki kraujo....
Tada vakaruose žinos, kad esu TEN.
Nes nebe ateis saulė TEN, kur turi ateiti.
Liūdės Jūra. Ir ji liūdės. Statydama namą.
Nes supras, kad aš buvau TEN, kur turėjau būti.
Saulės kraujas raudonas tik vakaruose.
TEN jis juodas...
Dabar supratote, kad aš buvau TEN?
Nebūdamas...