Pirmiausia pamirškite lėktuvus, oro balionus, traukinius ir kitus daiktus, padedančius sunkiose kelionėse į sudėtingas ir keistas vietas. Dabar nusipieškite kokią tai jums pažįstamą vietą. Ilgą laiką nelankykite jos. Sugrįžkite ten tik mintimis ar sapnais. Puoselėkite ją svajonėse, maitinkite prisiminimais. O po kurio laiko nuvykę ten baisingai nustebsite. Mat vieta nebebus panaši į tokią, kokią jūs manėte ją esant. Tada galbūt pagalvosite, kad jūs užaugote. Arba, kad užaugo pati vieta. O kaip yra iš tikrųjų, beveiki niekas nežino. Tai didi paslaptis. Ir galbūt, susidraugavę su šia paslaptimi, jūs tapsite laimingais. Ir jos įminimas nebebus svarbus.
man tai buna pagrinde taip: tarkim su draugeliais nutariam varyt pabalevot i koki soda pas kuri nors. ir as isivaizduoju kaip ten viskas atrodys, aisku atrodo viskas kitaip nei isvaizduoju, bet man poto ima atrodyt kad butent taip ir isivaizdavau ta soda..
svajonese mes viska hiperbolizuojam. o pamate realybej - nusiviliam.
isdestyta mintis.. reikejo isieskot, isdirbt.. o gal dar isdirbsi? jei taip - lauksiu :)