Naktinėjimai mūšio lauke

***

Silpnumo akimirką nuginklavai mane ir sutrypei mano įsitikinimus. Pasidaviau. Atradai mano seną skausmą ir šiandien jį garbini. Sustojai ties mano slenksčiu, sutrypei ir jį. Prieik arčiau. Žodžiai, kurių  nepasakysi niekad sklinda į mano akis. Kelionė tęsiasi ir tavo pėdos lieka mano širdy. Ašmenimis, ašmenimis žengi. Tu verki. Pasauliui skauda? Miegančiam pasauliui skauda. Jame mūsų priešai, mūsų draugai, mūsų žmonės, tad skauda ir mums. Aš leidžiu skinti žiedus mano plaukuose, kad galėtum pasodinti ten mūsų gėdos
medį. Aš leidžiu šnabždėti tau žodžius, kad sudegintum mano tikėjimą ir pralietum mano kenčiančio Kristaus ašarą. Aš leidžiu tau atimti mano ginklus, kad sugriautum sielos tvenkinius ir leistum tekėti vandenims į šviesą.  Girdžiu kaip griūna bokštai pilių, kurias
sugrioviau tavyje. Vėjuose sklendžia tylos alsavimas ir atneša debesis baltų žiedlapių. Miego namuose bunda gyvybė.

2004-01-28

***

"... Pritarimas ir puolimas reikalingi ne tam, kad įgytum pranašumą, o tam, kad suartėtum su kitu žmogumi. Kova yra mylinti kova, kurioje vienas atiduoda kitam visus savo ginklus. Autentiškos būties tikrumas pasiekiamas tik tokia komunikacija, kai beatodairiškai atsiskiria ir susiliečia vieno laisvė su kito laisve... "