Apie kažką

Anksčiau jau norėjau parašyti
apie kažką, kas
mažiau nei
menkniekiai. Jie nešvyti.
Tarp savęs šnekas
taip retai, kad atrodo šauniai

išbūtų ilgai panirę į gylį,
kur tylos nenertų,
kur dugnas dumblu apsiniaukęs,
kur šviesa vagilė
ten vartų
atgal neberastų be kaukės,

ir nors ir nešvyti,
nesišneka, bet nesiliauja siuntę
ženklus panašiems į
tokius kaip aš, o šitie
pažįsta kiekvieną sekundę
jūroj, ne neišsemsi.

Gal geriau buvę būtų
tik stebėti smulkmenas tas, tik ką
grįžusias į dydį ankstesnį.
Ir lengvumą, panašų į putų.
Į svarbą, kad būtų fantastika.
Į dydžių prasidėjimo dėsnį.