Rašymai apie

Tai nieko nereiškia, bet skamba gerai.
Tai skamba ne ypač, bet prasmei lygių nesurasti.
Tai ledas, bet kyla – štai koks jis – viršum jo garai –
taip šypsenai penas ir bręsta kontraste.

Beprasmiška. Ką gi. Ir kas
tą prasmę, jai slepiantis, ras ir supaisys
jauktas bei supainiotas gudriai tvarkas,
jas įsidėmės dėl paskui ir kvapais jas

kvapų tų užuomazgoj užsirašys
foliante storulyje, žinomu uoslei
vidinei tik, kodu punktyriniu – šis,
kol prireiks, tol užmigęs žiemos. Lai.

O skambesio nesant ir tuo pat metu
reikšmėms niekuomet  į tai neketinus 
užsukti nors mirksniui, tai tampa matu,
ir baigiasi partija skalėje minus.