Širdis namelyje

Per mėlyną žiemą,
    per sklidiną laiko indą,
    per tekančią midaus upę
    mano širdis išsiruošė į tolimą kelionę-
    išeina, ten, kur sidabrinį sodą
    negrįžtamai užklojo dabartis,
    kur kažkas mažytį laišką atsargiai,
    tarytum ugnį ima į rankas.
    Šalia besišypsančios jūros,
    kur visi rankomis gaudo žuvis,
    mažam lyg pasakų namely
    apsigyveno mano širdis..