Labas rytas

Palikti kūną ir skrieti. Tūkstančius gyvenimų. Ten, kur kažkada buvau sutikęs tave. Ten kur užmarštis būdavo tarsi pasinėrimas į šiltą vandenį. Kai nesinori išlysti iš jo. Ir tada niekas negalėdavo sutrukdyti būti su tavimi. Su mintimis, kurių niekada jau neprisiminsiu. Bet kartais užtenka žinoti, kad jos būdavo pačios žaviausios.
O šešėlis, kurį regėjau ne kartą, pastoviai su manimi. Klausi, kas jis. Tai tu. Tu, kuri visada palaikydavo mane. Kuri būdavo šalia savo mintimis. Ir daugiau nieko nereikėdavo, tik tavo minčių. Svajonių. Tiesiog to buvimo kartu žvaigždėse.
Buvo laikas, kai aš nenorėjau tarti žodžių, nors anksčiau dažnai juos vartojau. Buvau užmiršęs kaip jie tariasi. Buvau pamiršęs jų reikšmę. Žinai dabar vėl aš juos prisimenu. Nes jie geriausiai apibūdina, tai ką aš norėčiau tau pasakyti. Tai, kaip noriu tave vadinti. Bet ar galima aš pirma juos tau tyliai, tyliai pasakysiu, kad išgirstum tik mano sielos aidą. Tada žinosiu, kad juos pasakiau tau. Ir tikrai neapsiriksiu, kaip buvo jau daug kartų.
Šiandien sugrįžom į savo svajones. Ryt - jos taps realybė...
Ar matai kaip aš šypsausi. Nors ir šypseną buvau užmiršęs. Ir prisiminiau pasivaikščiojimus su tavim po žvaigždėtą dangų...
Labas rytas, Mieloji...