Ir gėlių varsais nuėjo...(niekas niekam)

Ciklas. Baltas žiedas.

Ir vulgariai išlindusios kaktos-
tyli, rūsčiai užčiaupę žaizdas
erškėtų liežuvis paglostė
berniukui veidą

Tiesa, kurią patyrėm šiąnakt-
jūsų akiniai taip pat pritvins
didžiojo verksmo. Nieko nepadarysi-plika.

Mane vadinot maumedžių ir
aklų, žvaigždžių išpažintojų
letarna magica
.... Abraomas spėjo. Druskėti kaulai prabilo-
galop atvertos durys-
dievokai: laikas, Dievas, evoliucija.

Acid is sweet
Nuodėmė žaidžia jausmais,
sykiu prašo ir ugnies
stotelėje nebuvo pakeleivių-
tačiau tebėra Atsiskyrėlių sala
Virtimas drugiais, toks pat entuziastingas
kaip laiko momentas, išprotėjusio šuns giesmės,
saviems dievams-Hermetiška-Poetiška
Šekspyras turėjo baigtis sekanciam akte[i/]

ir Odipas žuvo. Vabalas sudegė žolėj.
Ten stovi mirtis. Keik savo Laimą.
[i]Confeteor KIŠK GALVĄ!

PIRMA DALIS