Mano oda smėlėta, sušlapus,
Smėly pajūrio
Svajom išsitepus.
Mano mintis, tai tekanti upė,
Ta, kur nuo kranto seniai atitrūko.
Save aš pagaunu
Tarp lapų suspindus,
Ten, kur dar vakar,
Saulė buvo įlindus.
Ežero pjūvy,
Duonos riekėj,
Mintys alsuoja
Lyg vanduo eketėj.
Perrėšiu spinduliu
Naktį, ir dieną,
Ir tavo šypsnį šaltį kankintą,
Perpjausiu žvilgsnį pigų, netikrą,
Žodį meluojantį kišiu į spintą.