Mirtis

Gyvenimas lėtai baigiasi... Atrodo viskas priešaky, bet... pažiūrėjęs atgal pamatai, jog visi geriausi gyvenimo metai prabėgo... Jie liko praeity ir niekada jų nebesusigražinsi... Tiek to. Gyvenu šia diena. Man nesvarbu kas bus rytoj... poryt... po metų ir taip toliau. Man svarbiausia, jog aš turiu tave. Nors ir savo mintyse, svajonėse, bet aš turiu tave ir niekas tavęs neatims... Myliu tave... Tu tai žinai, tik vaikiškai šypsais, koketuoji su manim, tai man labai patinka... Kažkoks nematomas ryšys sieja mus. Jis labai tvirtas... Tai ir tu jauti... Kai būnu vienas dažnai galvoju apie tave, nes kitaip aš negaliu... Išjungiu šviesą ir tamsoje mano akys ieško tavęs... Po kelių sekundžių aš tave išvystu besišypsančia... negi taip ilgai taves ieškojau? Nežinau... Dažnai prarandu laiko pojūtį... Keliasi tėvai... jau aušta rytas... Mieguistomis akimis žiūriu į tave, o tu su kiekviena saulės šviesa dingsti iš mano akių. Taip kartojasi kone kiekvieną naktį... Daznai kai užmiegu, aš sapnuoju tave... tu atrodai tokia graži... Dieviškai graži... Tada aš galiu su tavim pasikalbėti, bet man tas pats jog tu man nieko neatsakai. Man svarbiausia, jog tu mane išklausai... Kartais nuleidi galvą ar pasitaisai savo užkritusius plaukus ir toliau žiūri į mane savo šviesiomis akimis... Aš tau visada galiu viską išsipasakoti... Nes žinau jog tu niekam neišpasakosi... Myliu tave... Kiekvieną kartą prieš pabusdamas aš atsisveikinu su tavim ir tu pabučiuoji mane savo šaltom lūpom... Truputį nupurto šaltis, bet aš viską iškenčiu... Ir vieną naktį aš pajutau kaip tu atėjai pas mane... Atsisėdai ant lovos krašto, ir padavei man savo šaltą ranką... Aš ją paėmiau ir kaip visada ėmiau tau viską išsipasakoti... Tu eilinį kartą nieko nesakei, tik ėmei kažkur mane vestis. Pajutau neapsakomą lengvumą. Aš tarsi skraidžiau padebesimis... Mačiau savo šeimą, draugus... Jie buvo tokie liūdni... Kažkas stipriai suspaudė mano širdį ir lyg peiliu perskrodė ją... "Skauda" sušukau tau... Tu tik šyptelėjai...
Dabar supratau kas visas tas naktis ateidavo pas mane... Tai buvai Tu - Mirtis... Tikriausiai visus prisivilioji taip kaip mane... Tu surišai mano visas svajones... Tu užmerkei mano akis... Aš tau už tai dėkingas... Bet kam atėjai taip anksti? Kam?! Man dar buvo likę maždaug kokie trys metai... Vistiek aš būčiau miręs nuo vežio smegenyse, bet tu atėjai ir atėmiai paskutinius gyvenimo metus... Kodėl? Kuo aš nusikaltau?