Charizma

Lyg dovaną davei man
aštrius jutimus
tuo tarpu kai poetai
nuo sąskambių atbukę
dėlioja tobulus rimus

baltasis šalčio lankininkas
paleido pirmąsias strėles
taikinys ne rimai ar jutimai
ne kakta bet smegenys
ne viduriai bet žarnos

lapai ne suakmenėję
bet pažeisti - ispaniškas kirmis
miega įsisukęs į juos

įsimylėjimo ar neapykantos
čia nėra
tik paukščiai anapus saulės

ir ilgieji medžių šešėliai
it  švilpiantys vėžiai
grėsmingesni vakare nei dieną
kuriuos sugaudęs aprašai

paukščiai - jie nei sėja nei pjauna
nesirūpina rytdiena
ulbėti nesiliauja
ir gyvenimas jų apstus
kaip emaliuotuose induose
uždengtas sviestas

argi rasi moterį
gražesnę už lakštingalos giesmę
argi žmogus išgyventų
po atviru dangum
sukdamas lizdus?

taip pat šitie paukščiai
nėra laikinumo metafora
ir ne metafora išvis

tiesiog ateina diena
kai visi garsai nuslopsta
ir čiulbėjimas su jais

greitai palis arba pasnigs
kas toliau posūkis ar tiesioji
tu nežinai

visi garsai nuslopo
šis taksi į niekada ir į niekur
dažniausiai pasirodo nelaiku
bet niekada nevėluoja

lyg dovaną davei man
aštrius jutimus