Kodėl
manęs niekas neperspėjo,
kad gali
neužtekti gyvenimo vieno
išjausti, suprasti,
pamatyti, perskaityti,
svarbiausia - patirti
visą rudens dinamiką,
kaštonų pilnas kišenes -
nebespėjant dalintis,
kai gal nieks net neprašo,
bet nori ati-duoti,
ką radai,
kas iš Žemės nukrito tau
po kojom,
kai svarstei -
tai visgi,
kodėl nieks neperspėjo,
kad verta pažvelgti ir aukštyn,
kai kiekvieną kartą -
pakėlusi akis į dangų
suprantu savo mažumą.
Gal ir aš - tik kaštonas
vieno didelio Dievo kišenėje.
Nešiojas mane jis
neperspėjęs.
Nesakydamas kur.
Tikima, kad dovanojant kitam kaštoną tu jam sakai - patirk laimę, būk laimingas. Dievas duoda gyvenimą, bet ar jis bus "mažas" nuspręsti turi pats žmogus. Dievo kišenėje tupėti patogu. Lauke vėjai pučia.