Debesys

Vos pasakę iki jie
išplaukia žinodami, kad nebegrįš nei
visko netekę, nei viską įgiję.
Apie nuovargį tiesą pasako grybšniai.
Ir greitis, kuriuo į ten jie
tolsta sau, kol tarsi burė – vienos trūnys –
prie stiebo susmunka denyje,
suyra nuo kaitrų, ir burnoj aitru, nes
paskutiniai vėjai platina tulžį, platina
tokią sunkią lyg nusikaltusią geležį aprūdijusią,
ir sumoka mokesčius ramybei į leteną,
ir pulso nebesigirdi juose.