Kakofonijų tuneliai. Etiudas

Jei šioje muzikoje Jums vien arba beveik vien kakofonija,
vadinasi esate nepasiruošęs garsams,
kurie susijungė laiko skrynelėje į
kažką atvirkščią atsitiktinumams, į visišką
jų priešingybę.
Esate tas, kuris netyčia priglaudėte akį prie teleskopo
arba, koks ten skirtumas, prie mikroskopo –
sakote, kad laiškai yra laiko švaistymas, ką ten jie paisto
apie priežastis, ypatingąjį ryšį, galima skambinti,
aiškią, gražią, lyg kiekviena raidė būtų neskubant išbaigta,
rašyseną rasti sunku, atpažinti rašyseną dar sunkiau,
o atpažinti iš to, kas tarp eilučių – na ką Jūs...
ir laiškų Jūs nerašote, Jūs pradžiai laiškų, o ir pabaigai,
niekam nerašote, nieko nerašote, niekados,
bet visados Jūs paskambinsit, pasiruošęs,
jei reikia, kalbėti kiek reikia, net galite
išklausyti, šiek tiek, bet kalbėti geriau,
Jūs esate tas, kuris nieko netyčia nesužinojo,
bet viską netyčia pamiršo, išskyrus
tą pirmąjį šimtą tvarkaraščių ir tai, ko niekas nežino,
nes taip parašyta instrukcijoj – štai ir išsidavėte,
kad mokate skaityti.