Jeigu Jūs gaunate laišką, kuriame tik du žodžiai – ačiū Jums
(Jums iš didžiosios raidės – noriu tai pabrėžti,
visi žino, kad tai pagarbos ženklas,
daug svarbesnis už ačiū – žodį, greičiausiai
patenkantį tarp dažniausiai vartojamų,
bet devyniasdešimt atvejų iš devyniasdešimt devynių
nereiškiantį nieko, na kaip bla-bla-bla
su kabutėmis vidurinio piršto ir smiliaus du kart,
ar tiesiog mandagumas, kuris, tiesą sakant,
nėra bereikšmis net šiais laikais, kai
reikšmė mutavo į priežastį prieštarauti,
tai neliečia, žinoma, mokslo, bet
visa kita be abejo liečia iki pat panagių)
ir jokio parašo, nė vieno žodžio daugiau,
imate perkratyti sąžinę,
po to atmintį, tada pamąstote, jei yra laiko,
apie dėkingumą apskritai, ir pagalvojate,
jog tujinimas vis dar kelia šleikštulį,
kuriuo pačiam prieš save malonu didžiuotis.