aš pareinu

mamai

tėviške, siaurom gatvelėm
dar aš pamenu tave, -
užsigulęs mano kelių
kraują
bėga takas pasitikt -
į glėbį

pro mane

ir varčiukais bėginėja
pieno lašas nuo mamos delnų,
virpa
pririštas prie gardžiai
suvaržytų vyrių geležų.
grįžta garsas

aš einu

Tepaliukas šokinėja tėvo
nupintam krepše;
byra slyvos ir tvirtėja
pėdos
užpiltam laiku take.

ištemptom slyvų šakom
traukiau nesiliaudama
tave

į save

atplėšiau lentą iš ištrūnijusios
kertės, po tėvo lova, pamatų -
rusiškų kapeikų sauja pribyrėjo
ir geltonas šlapias lapas
su Mačernio 8 - uoju sonetu.

aš ėjau sugrįžt į savo naktį,
žibalinę lempą pasistačius
ant senų stalų,

varčiukus atrišt, kaip tądien,
kai man buvo.. . metai
ir .. .
brendu baltais laukais pakalnėj,
akim blizgėdama
į jūrą geltonų.. .
(raudų)
išmetusia mane kaip bangą
ant sauso smėlio

jau nesugrįžt.. .
grįžtu.



- Tepaliukas buvo mamos juodas šuniukas;
- 8 iš pavasario sonetų;
- tau pisum sativum, chariot.