Jo, gali skaisčiai rausvai gelsti...
Bet per daug čia spalvų gaunasi. Šiaip impresija eilėraštis - ką matau. Ir jei jau personifikuotas ruduo - tai kas per asmenybė? Žieduotas - kaip paukštis, pargrįšiantis tik gegužę, su kitais žiedais, kitu vėju, o ruduo jausis subrendęs arba priešingai - nebejaunas, nebeskaistus? O tai pievos ir klevai - ko jie keičiasi, kaip tas ruduo juos veikia? Gal vietoj „Atsikvėpk, atsipūsk, tuoj jau miksim“, prakeikia juos amžinai raudonuoti?
Spekuliuoju. Bet matai, kiek galima prispekuliuot apie tą poną Rudenį?