Matuko pasaka apie Katinėlį=]

Gyveno kartą Katinėlis. Jis buvo Rainekėlis - Muzikantas. Vieną dieną Katinėlis išėjo groti. Eidamas jis sutiko Kiškutį. Katinėlis jo paklausė:
- Kur eini, Kiškuti?
- Einu uogauti.
- Eime kartu. Aš tavęs nesubraižysiu.
Tada jie abu nuėjo į krūmus uogauti. Ir ten jie sutiko Meškutę. Ir Kiškutis paklausė:
- Kur eini, Meška?
- Einu riešutų skinti.
ir tada visi kartų jie ėjo riešutauti. Ėjo ėjo ir priėjo tokį nameliuką. Pasibeldė, o iš ten išlindo tokia graži mergaitė. Ir Meškutė jos paklausė:
- Koks tavo vardas?
- Aš esu Coliukė, -ir dar mergaitė pasakė, - užeikite, nebijokite, pasivaišinsime arbata.
O Katinėlis pasakė:
- Aš išgersiu arbatą, bet negalėsiu užtrukti, nes man reikia dainuoti.
Ir Katinėlis išgėręs arbatą ėjo dainuoti. Eidamas priėjo vandenyną. Ir tada pagalvojo, kaip pereiti tą vandenyną. Tada katinėlis pažiūrėjo per žiūronus ir pamatė laivą užrakintą. Tada nubėgo, atrakino tą laivą, įšoko į vidų ir išplaukė sau dainuoti kur nors. Taip plaukė, kol priplaukė žemę. Tada išlipo iš laivo ir beeidamas pamatė drožtuką. Katinėliui buvo labai rekalingas drožtukas, nes jis mėgo piešti. Tada Katinėlis sau gyveno laimingas - piešė ir dainavo.
                                    PABAIGA