Audroje

Nerimas sukausto šėlstančias bangas -
Jos išbristi bando iš pačios savęs.
Joms dangaus skaistybė, joms visi vargai.
Tos pakrikę bangos tuoj savęs neras.

Ko jos taip suplūkę, ko jos tokios baikščios?
Gal jos savo kartais praradimų gailis?
Ne, jos susitaikę, bet visgi skaudu,
Kad jų tikslas vienas - būti sau vergu.

Tyliai tyliai šniokščia sūkurio vanduo.
Ten, kur pievos ošia, ieško sau aušros.
Pro ledinį rūką į save pažvelki,
Žvelki sau į širdį, ten save atraski.

Nerimas sukausto šėlstančias bangas,
Nes audra jau baigės - niekas jų neras.
Ratas užburimo sukimus paliauja,
Tuoj į savo pilį tu pargrįši vėl.