Aidas. 4 Dalis. Mirtinas derinys.

Ir ji sakydavo jam- “Tu gražus kaip Libanas, didingas kaip kedrai.. ”, kas išvertus iš Biblijos kalbos reiškė “Tu fainas kaip kombainas ir akys tavo kaip traktoriaus lempos”. O jis atsiliepdavo- “Tavo lūpos- varvantis korys, o sužadėtine! Medus ir pienas tau po liežuviu. Tavo apdaras dvelkia Libano dvelksmu”. Na kažkas panašaus į “Ir tu faina, aš tavęs taip pat pasiilgau”.

Ir jie susituokė galutinai nutriušusiam kurorte prie kokios tai jūros. Kur ant bažnyčios durų buvo užrašyta: “Mišių nebus. Kunigai serga”. Pasiklausę  gero koncerto ir arijos “jamščik negony lašadei”. O, bet, tačiau, kadangi- vietos kavinėje nebuvo, vestuves teko švęsti lauke.  Aidas mušant dvyliktai, susuko iš bengališkų ugnelių jiems žiedus. Dangus nušvito fejerverkais, dvi degančios rankos kilo į viršų, susirinkę aplink svetimi žmonės apsimetė, kad to nemato. Tiems dviems tą akimirką buvo niekas nesvarbu. Pirmieji naujieji metai kartu. Abu jautė ir toliau kūrė pasaką.

Išlenkęs pusę butelio šampano Aidas užeiliavo- “Išeikime į naktį klajot”, o ji išlenkus kitos pusės pusę pritarė tik savaip- “Prisiminimų ieškot”. Tai sakysit kur čia tas mirtinas derinys? O esmė štai kame.

Protestantizmas ir Katalikybė yra mirtinas derinys. Tiksliau tai ne derinys tai du priešingi magneto poliai. Kai vienas traukia, kitas stumia. Kai tas stumia, kitas traukia. Nekorektiška būtų dėstyti krikščioniškojo tikėjimo pagrindus, tam čia ne vieta, bet, kad būtų aiškiau..

Susiduria dvi panašios, bet tuo pačiu labai skirtingos pasaulėžiūros. Viena teigia, kad žmogus gimsta geras, tik jį veikia bloga aplinka. Todėl reikia priešintis aplinkai, gyventi švariai, prašant tam Dievo malonės. Kita teigia atvirkščiai, kad žmogus gimsta blogas ir todėl visos jo pastangos gyventi švariai yra bergždžios, - reikalinga Dievo malonė.

Sakysit- aš netikintis ir skrajojantys Spagetti monstrai man neįdomūs. Sutinku, bet pasakojimas ne apie jus. Šiems dviems tai buvo aktualu.

Aidas, - iš aukšto atgimęs Evangelinis krikščionis. Ne šiaip sau mėgėjas, o anksčiau buvęs šio krikščioniško kabutėse futbolo Ultra. Ji, - nuo neatmenamos kartos praktikuojanti katalikė.

Ir dabar jūs galvojat, kad įvyko koks tai pasaulėžiūrų konfliktas ir jie išsiskyrė? Aij pabaikit. Aidas šioj srity buvo mėtytas ir vėtytas. Skeptikai Internetiniuose forumuose jam kailį jau buvo išvelėję gerokai ir ne kartą, kad dėl tokių dalykų pyktis su savo Žiedlapėliu. Jis tiesiog žiūrėjo į šį jam nepaprastai brangų ir jautrų žmogų ir laukė paaugs jis ar ne.

Žiedlapėlis savo galvoje turėjo savo pasaką. Ryžtinga, ne paprasto grožio emocinio intelekto moteris turėjo savo požiūrį į gyvenimą. Ir gerai, aš jai tik pritariu.

Kuomet jie šiais ir kitais klausimais nerasdavo bendros kalbos, o kaip suprantate ir negalėjo rasti. Aidas sugalvojo kaip susikalbėti. Paprasta, “. ”- taškas, reiškia “Pa”. “.. ”- du taškai reiškia “Si”, “... ”- trys taškai reiškia “Ilgau”. Nuostabi kalba. Kai negali matyti jos turkio spalvos akių, tiesiog parašai: “. .. ... ”. O kai matai bet ji nežinia dėl ko nerimauja, apkabini per liemenį ir švelniai į, kurią nors iš anksto nužiūrėtą kūno vietelę baksnoji “. . .. .., .. ... ”. Ir nerimukas dingsta.

Bet pasaką kurią ji kūrė, buvo kita. Ir vieną dieną ji pasakė “- Tu žinai, kad aš ne tavo, o tu nemano. ” ir “Koks tau jausmas dabar prarast, ko neturėjai niekada? ” ir “Aš 100% žinau, kad mes nebūsime kartu”. Šios nuostabios šokėjų poros neliko. Gal reikėjo kovot, bet Aidas ir vėl atsitraukė. Liko gyvenimas, kurį Aidas kažkaip turėjo gyvent.

Aidas. 5 Dalis. Madness.

...