Akies krašteliu

Beribėje fantazijoje
mes kuriame erdves,
įslaptintas idėjų šifrais,
rakintas išraiškos subtitrais.

Kam lengva?

Išgręžtas pienės pūkas
vėl trupa pelenais į vėją,
jo juokas brenda palei upę
ir bando rast maldų pripildytą alėją.

Kas melsis atvirai?

Paskendę medžiai šlama
ir kyla bangos į debesų pakrantes,
išblukęs oras sunkiai tyko
spalvotų, mintimis nugludintų oazių.

Kas nepasiduos?

Suglumęs vakaro parakas
degina išdžiūvusią padangę,
kvapnus kepantis miražas
koduoja naują saviraiškos troškulį.

Kas nesudegs už saulės?