Prie upės, ant kranto, sėdėjo tėvas ir sūnus. Vienas mokė kitą kaip žvejoti. „Taip, teisingai, o dabar taip. „ Virš jų galvų paukščiai suko ratus. „Ne, ne taip. Klausyk ką tau sakau. „ Kitoje upės pusėje lojo šuo. „Šita ranka laikyk taip. Gerai. O dabar mesk. „ Suraibuliavo vanduo. Po valandėlės užkibo. „Trauk, tik atsargiai, iš lėto. „ Saulės spinduliai vainikavo sceną. „Nebijok, neįkas. Išimk kabliuką. „ Pirmoji vaiko auka kibiro dugne. „Šaunuolis. O dabar kartojam. „ - - Ir taip jie sėdėjo dar ilgus metus.
Mane senulis pamokė šventai meluoti - tas tris raudikes, sakyk, kad tu pagavai. Nes liūdnas grįžau labai.
Epizodas 2
Parvaro 12 val. prisižuvinęs kaip niekada, visas švytintis, ragana barasi, dėjau ant tavo pisguirių, nes senis drįso laisvę pajusti. Nedrąsiai pasiūliau, davai padėk į šaldytuvą, išsikepsim, kai ragana nematys. Tokių užgesusių akių nebuvau matęs.
Epizodas 3. Ragana užsiundo tėvą mane parvaryt iš žvejybos, tas ne savo balsu antroj pusėj upės sukriokia, pašoku bėgti kaip nuplikytas, paskui po šimto metų, kai jau kartu gėrėm, pramušė ant ašarų, kodėl aš tave mušiau su diržu, man buvo gėda.
Štai kaip pasitaiko epizodai.