...........................................................................
Verkia dienos ir naktys
Sniego kąsniais sočiais,
Žemė gniaužtuos talpina
Kelią slėptą rūkais.
Baltos šakos sūpuoja
Paukštį mažą sode,
Obuolys moja langui
Apledėta žieve.
Viskas tyra ir balta,
Nei jausmų, nei minčių,
Pusnys šypsos prieš saulę
Nemirtingu žvilgsniu.