Iš serijos dedikuota...[2]

Merginai lėlės akim:

Šešiolika žvilgsnių ant sienos už parduotas dienas-
ak, kvepia pavasariu...
Pirmu likimo dūžiu pasiduosime negaliai-
išmeskis dorovybingmą-tegul
tiki žiniasklaida...
Parduotu kalės cypimu šeimininkui,
už švinkstantį kaulą atsiduoda vaikai-
pirkit berniuką...

Mano negimusiam kūdykiui:

Atsimeni kaip mano ysčiose sedėdamas
mokeis ištarti "mama"? -
su žnyplėm medicininėm išrovėm...
Kaip prašei manęs pasupt tave,
pirmu spyriu į pilvą-
antru, pranešti apie persileidimą norėjai-
prašiau aborto...
Atsimeni kaip drebančia ranka
laikiau pipetę-
greičiau pasmaukite-jis kruta...

Brangiausiam priešui:

Per trylika gyvenimo metų
ir šešias naktis po lova supratau-
mes iš ten pat...
Aš- iš alyvom kvepiančios giraitės,
tu-iš mirštančių pasakų šalies-
tokspat likimas-žūsim anksčiau laiko...
Tekėsiu, upe už tave tekėsiu...

Mano mirštančiai motinai:

Per šimtmetį, praėjusį po paskutinio "myliu"
užnuodytu pienu prigirdei brolį-
sudėtinga mūsų kaimo epocha...
Pardavus dukterį kaimynui-
vienai nakčiai pažadą išpildei,
sukūrei man netikrą meilę vekseliais-
už litrą parai, už du savaitei-
gašlumu gyventi...
O ysčiose bandžiau gera aš būti...

Mano mūzai:

Dėkoju tau, už bemiegę naktį su savim-
aistros, klėjonių ir šetono kupiną-
pasmauk pasmauk mane moterie
vyro rankomis tarp krūtų!
Už pirma dozę įkvėpimo pasiemei nekaltybę,
už antrą sūnų,
o už trečią pažadėjau nemylėt kurybos...
Pabėgai, parsidavei kitam tuo krikštoliniu veidu-
sakei ne kekšė-
melavimu apleidai....