Jo akys matė tik juodą ir baltą,
Jausmų neturėjo, nes nenorėjo turėti [ o gal jo neišmokė jausti ].
Stiklinės akys stebėjo gyvenimo monotoniškumą
Ir žvelgė į viską kaip i absurdą.
Kvaila - mylėti, kentėti, džiaugtis...
Protinga – tyrinėti, mokintis, stebėti....
Visur tik logika, istorija, kalba.
Literatūra – jausmas, troškimas, sapnas....
- blogai.
Jis mirė.
Mirė nejautęs – beširdis.
Paminklo tuštybė slėgė,
Bet taip jis pats norėjo.
Dabar vienišas, apžėlęs, netvarkingas jo kapas.