Atsakomybės nejautimas ir savojo gyvenimo nepriėmimas
Štai pro padidinamąjį stiklą aš žvelgiu
Matyti noriu atvirai,
Tekyla į dangų aitvarai, su jais ir aš kartu, gal būsi ten ir tu...
Ir jei sutiksiu, apkabinsiu, prisiglausiu ir ranką tau paspausiu.
Juk meilė skaudi netobula, sakei man visada...
Eiles deklamavai ir gavosi antraip.
Rašau, sustoti negaliu ir tau vis nusiunčiu...
Tamsėja vakarai, jau girdisi rudens aidai
Tas metas bus kitoks, švarus, tik nežinia ar...... toks bus.
Branda, draugystė, pagyrūniškumas ir mano paprastumas.
Žvelgiu aš atvirai, lengvai padangėj skrieja aitvarai.