o gal man tik pavydėjimas eina
kad ir tu gražiau už mane
ir pasaulis – už mane
savo ašim popieriuj bado skyles
ir gal tu gražiau už mane – tikslingiau, tinkamiau,
ir tik taip savęs nematydama
išmokstu tave iš naujo pamilti
žodžiuose, kurių nieks nesupranta
kabliataškiuos ir brūkšneliuos įsiėdusį tavo skaudulį
išmokstu pajusti iš naujo—
net jei ne mano yra tai, tavo yra
ir per tuosius tvirtus brūkšniavimus
– tvirtus, nes gal kitaip nebemoki –
sistematiškai išsiliejusius terminus
užverktus užskaudėtus kartėliu
piktdžiuga nuteptus
beveik nuteistus už nemokėjimą
per tuosius išmokstu
kad ir mano išlydžių liekanų kam nors kartais reikia
ir dabar jau visur galim eiti abudu.


Sirėja




