Jei

Jei niekad niekad neišeitum,
Aš nepažinčiau vienišumo.
Nekločiau staltiesės iš ilgesio ant mūsų kelio...
Prisiminimų  žvlgsniais nusagstyto.

Jei tik pažįstamą prisilietimą dovanotum,
Neuždaryčiau aš pagundos į raudoną vyną.
Ir nerayčiau laiško tau vidurnakčio tyloj
Apie laimingą mūsų buitį.

Jei pavadintum tu mane mieląja,
Lietingą rytmetį po užmaršties nakties nubudęs.
Iš balso atpažinčiau  aš tave, brangus karaliau,
Ilgų ieškojimų senajam labirinte.