44. Žmogus į Dievą

44. Žmogus į Dievą

O Dieve!!! Aš turiu planų
Kaip pakeisti pasaulį.
Turiu daug vilčių,
Kad gyvensim geriau.
Pažiūrėk prašau
Kur link ritasi žmonės.
Jie kas dieną
Ridenas vis greičiau.
Tik tas šlaitas
Be galo, be krašto.
Kad sustotum
Reikia kojas, rankas išskėst.
Bet skausmas užima kvapą
Ir priverčia vėliai suglaust.
Kyla dulkės iš paskos.
Kūną skausmas rakina.
Taškos kraujas
Ir rodos krantai.
Tu pabūgęs meldiesi Aukščiausiam,
Kad baigtųsi tavo vargai.
Bet pasaulis taip jau sutvertas.
Kaunas blogis prieš gėrį amžinai.
Padėk Dieve neišprotėti.
Užtark žodį pas Tėvą aukštai.
Aš pagalbos nedrįstu prašyti.
Aš tik dulkė visatos erdvėj.
Kas man suteikė teisę
Dievą trukdyti
Su smulkmenom savo,
Kai vyksta karai???
Aš tik gimęs iš dulkės,
Į dulkę pavirsiu.
Mano darbus smėlis užkas.
Pasilikęs šioj žemėj
Esu lyg kareivis.
Pasiruošęs kovoti,
Kur likimas nuves.

A. G.