Abstinentinis autopilotinis šokis

Atgal į šiltą vasarvydžio sapną užmigti bandau,
Kol miesto žiburiai parimę ant europinių trinkelių,
O sparnuotieji naktiniai nariuotakojai kariai
Ištroškę naktinės šviesos ar laisvo tavo odos lopinėlio
Kaip užkoduoti abstinentai autopilotu traukia
Kohortomis į chaosu dvelkiančius zigzaginius žygius
Parnešti išvajotosios saulės, krenta negyvi,
Elektros srovės nutrenkti, gražiai į krūveles.

Ir kaip gi pramiegosi tokias masines žaidynes.
Ryte tik kritusius legionus sušluoti vėl teks.