41. Gyvenimo paskirtis

41. Gyvenimo paskirtis

Debesų paunksmė vilioja tave
Balti pūkai ir sniego kalnai
Tu iš toli juos stebi
Bet taip ir sieki jų ranka
Ranka, kuri įveikia mylias
Paglosto debesį ir prabraukia lengvai
Nuslysta ir išnyksta
Paskęsta debesį ir tu kartu su ja
Žmogau, juk tu skrendi
Tu savo sielą nuneši toli
Kur nori tu atsirandi
Ar tai žinai? Ar tai jauti?
Paukščiu lengvai tu pavirsti
Ir sklandai aukščiau nei debesis
Kur šiltas oras mainos
Kur saulės neužstoja niekas
Tu juk gali. Gali, tik nežinai
Tave prarijo geiduliai ir žmonės
Ar tu bent tai supranti?
Kad laikas bėga, o stovi tu
Prabėgs dešimtmečiai kaip viena diena
Ir kaip tu atsakysi? Kai paklaus tavęs
Ką nuveikei ir kuo gali didžiuotis?
Ar bus bent prisimint kažką?
Ar tik akis nuleidęs tu sustingsi?
O tai ateis. Ateina ta diena
Kiekvienam ji būna paskutinė
Ir kas tada? Ir kaip tada?
Kai širdis nustos plakt tavoj krūtinėj
Paliksi kūną, daiktus ir turtus
Ir liksi vieenas su savais darbais
Ar suvoki kas tada bus?
Ar suvoki ko vertos tavo dienos?
Mylėk save! Mylėk visus kitus!
Juk tiktai tam esi sutvertas
Pakelki galvą ir eiki pas draugus
Su jais gali nuversti kalnus
Kalnai - tik daug grūdelių
Kiekvienas jų tarp pirštų slysta
Ar bent suvoki kas esi tu?
Ir kuo šioj žemėj esi paskirtas?
Nelauk kažko ko dar nėra
Nelauki ir nesitikėki
Imk tvirtu delnu nors bet ką
Pradėti nuo bet ko juk reikia
Ir atsivers gausybės ragas
Ir šaus srovė
Lyg geizeris arba fontanas
Nupiešt vaivorykštę danguj
Toks turi būti tavo tikslas

A. G.

Skiriu Onai Baliukienei su visa pagarba jos šviesiam protui ir Dionyzui Varkaliui, kuris yra Lietuvos deimantas!!!