Kryžkelėj...

Taikos laivas jūroje nardo,
Toks trapus, ir toks mažas.
Veidas sustingęs, baugštus.
Tarp bangų pasislėpęs miražas.

Kas užlindęs šešėlio platybėj
Nutapė siluetą baltą,
Tas iš ašarų buvo nulietas,
Bet pavirto į geležį šaltą.

Sutemos kelia laivus
Beprasmiško juoko kampe.
Ir vis gąsdina gelsvas rytojus
Paskendint ir mane
jame.

Dailiai, trapiai išrašei
Grėsmingą kvietimą į tylą.
Tavo laimei - aš jau pakelėj
Nors šįkart - draugystė suyra.

Atrodo kryžkelėj klupiu amžinybę
Ant taikos laivo, dėja - netvirto.
Švyturiai man laimę žadėjo,
Bet melavo. Nuvirto.