Prieš save

Dangus šiąnakt  mane suvilgė:
Nulijo ašarom naktis.
Aš laiko sukūry  pradingus                                                                                     
Vejuosi savo vizijų  mintis.                                                                       

Jei nuojautą galėčiau pažaboti,
Tai nepaskęsčiau savyje.
Galbūt užmigčiau ir nepastebėčiau
Kad pamiršau tave. Ir net ... save.

Tačiau... ar aš tikrai to noriu:
Palikt, nurimt, paleist tave..?
Vos nusisukus nuo pasaulio,
Jaučiu... tiesa dabar praris mane...