Svetima nuotrauka

Gulėjau ramiai užsimerkęs ir nė nepastebėjau kaip mano randose atsirado nedidelė, mažo formato nuotrauka. Net kiek apkarpyta žirklėmis, nes vienas kraštas buvo kreivokas. Nučiupinėta pirštų, spalvota.
Joje devyni žmonės. Aštuoni stovi. Vienas guli. Tas, kuris guli, atrodo kaip negyvas. Stovinčiųjų akys nuleistos ir spokso į gulinčiojo kostiumą.
Kostiumas juodas, batai taip pat. Dar gerai nulakuoti, iš pažiūros nauji ir truputį spaudžia ("et, prasinešios", - sakė jaunutė pardavėja). Stovintieji šalia atrodo kiek nusivylę, nes nusivylusių akys visada nuleistos. Rankos sudėtos viena ant kitos, pečiai pavargę ir sudribę. Apsirengę juodai, tik vienas vyras su pilku megztiniu ir nesusišukavęs. Šiek tiek gėlių. Karsto spalvos nesimato per vainikėlius ir juostas su užrašais.
Numirėlio veidas itin baltas. Visai kaip mimo iš teatro. Net antakiai balti. Tikriausiai grimuotojas sunaudojo daug pudros, nes velionio rankos visai kitokios spalvos.
Rankose įgrūstas paveikslėlis. Niekas namie nerado jokio švento paveikslėlio, juoba, pats velionis nebuvo itin uolus katalikas, todėl įgrūdo nedidelę nuotrauką. Kažkieno laidotuvių nuotrauką. Užlenkė taip, kad niekas iš šono nematytų.
Kojinės kiek nusmukę, (prasta guma). Bet kelnės ilgos ir viskas atrodo tvarkingai.