Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Aukštai aukštai danguj žydram,
Kur Saulė rieda debesim, 
Namelyje baltam baltam
Gyvena šuo juoda ausim.

Pasklido gandas tarp visų,
Kad mažas šuo juoda ausim,
Gyvenantis tarp debesų -
Smaragdinėm žaliom akim!

Ohhhh, nemiga kankina pavyduolį,
Storulį godų kruvinom akim.
Kankinas, vartos savo guoly,
-Kaip gauti šunį smalina ausim?

Smaragdai akyse - tai turtai,
Kokių pasaulis neregėjo!
Šykštuolį, tartum laumės burtai,
Mintis ši amžiams pakerėjo.

Tačiau pasiekti žydrą dangų,
Kai neturi sparnų lyg paukštis,
Paliesti rankom turtą brangų, 
Goduoliui trukdo svaigus aukštis.

Dienom naktim pavydas graužia, 
Dėlioja planą – vieną, antrą, trečią. 
Pikti vorai galvoj mintis tik audžia, 
Kol vieną dieną jis sulaukė svečio...

- Garbusis pone, - lenkias iki žemės 
Keistuolis iš už marių devynių.
- Esu aš mokslo guzas, išradėjas!
Pasitarnauti jums galiu. 

Šykštuolis tarė jam išvertęs pilvą:

- Jei tu, kažkoks ten guze, man padėsi, 
Ir jei sakąs turįs tu gudrią galvą, 
Kiek pats sveri, tiek aukso tu turėsi! 

Sukruto išradėjui akyse velniai,
Sukirto rankom jis su ponu. 
Širdis stuksena tarsi medžiuose geniai, 
Po nudrengtu senu žiponu. 

O tuo metu žydram danguj, 
Šuva smaragdinėm akim zylioja
Nerūpestingai ir linksmai lyg rojuj,
Nuo debesies ant debesies šokuoja. 

- Šokuok, liuoksėk! Greit būsi mano
- Pro teleskopą žiūri ponas skūpas.
Aš būsiu turtingiausias Žemėj!
Sakydamas taip viepia lūpas.

Kol turčius spokso į aukštybes, 
Dirbtuvėse netyla gausmas. 
Įkyriai dieną šviesią, naktį tamsią, 
Tarsi nesibaigiantis dantų skausmas. 

Bet bėga dienos  ir savaitės, 
O  išradimo nematyt kol kas. 
Smalsumas ponui ūsus net suraitė,
Ir niežulys kutena jam rankas. 

-Jis negerbia manęs, turtuolio! 
Einu, parodysiu, kur kojos dygsta! 
Imu nemėgti to keistuolio,
- Sakydamas taip ponas pyksta. 

Na, mokslo kas ten toks esi? 
Burokas, morka, bulvė? Guzas! 
Ar tik apmovęs tu manęs nebūsi?
Vietoj gudrios galvos, nebus arbūzas? 

- Garbusis, tik nepykit, jūs pačiu laiku! 
Štai mano kūdikis, kaip sakant,
- Sušuko išradėjas su džiaugsmu,
Ir net delnais suplojo ponui matant. 

- Aš pristatau jums plieno paukštį, 
Kuris jus nuskraidins į dangų. 
Į neregėtą žmogui aukštį! 
O ten - sugausit šunį brangų. 

- Kodėl tas plieno paukštis - antis? 
Kodėl ne sakalas ar koks erelis?
Pro lūpas pasimatė išradėjo dantys, 
- Todėl, kad anties nebijos šunelis! 

- Cha, tu viską apgalvojai jau! 
Tu mokslo guzas nuostabus! 
Išaušo ta diena! Na, pagaliau! 
Kai juodaausio akys mano bus! 

Su tom mintim juodai baisiom
Pataluose godusis ponas vartos. 
Tuo tarpu išradėjas lūpomis vėsiom, 
Nakty žodžius lyg užkeikimą raganų kartos:

- Gimei tik žliaužt, ne tau dangus,
Auksu dengta širdis negailestinga. 
Todėl plieninio paukščio aš sparnus
Pagaminau šiek tiek nerūpestingai...

Išaušo rytas vasaros gaivus, 
Rasotom pievom padabintas ir rūkais, 
Pabudo ponas susivėlęs ir baisus,
Apkibęs pagalvės pūkais. 

Sukirtęs dvi kulšis riebios žąsies, 
Ranka nusibraukė taukuotas lūpas. 
Nupūtęs pūką lengvą nuo peties, 
Iki ausų nusišypsojo ponas skūpas. 

- Puiki diena, - šykštuolis tarė. 
- Atsiskaityt su išradėju reikia man.
  Su koja duris sunkiai atidarė, 
Ir nupūškavo tarsi traukinys kaiman. 

Nuspyręs vištą odiniu batu, 
Užrietęs nosi sau keliu kulniavo, 
Ir pagrūmojęs vaikams botagu, 
Po nosim dainelę niūniavo:

„Juoda ausim, žaliom akim
Kiauksėk, amsėk, šunyti!
Netrukus man dienom naktim
Ims aukso lietūs lyti“

Su dainele ir botagu goduolis, 
Priėjo išradėjo laikinus namus,
  Kur prie vartelių šis šviesuolis,
Papsėjo pypkę sau ramus. 

- Kaip ir žadėjau, atėjau susimokėti. 
  Ir atsisagstęs ponas puošnų  švarką,
Su botagu kad ėmė smarkiai pliekti
- Štai visas atlygis už tavo vargą! 

- Aš niekada nemoku, žino tą visi! 
  Todėl aš ir esu turtuolis. 
Kas moka, laksto sau laukais basi, 
O tu esi pasibjaurėtinas varguolis! 

Susimokėjęs skūpas ponas botagu, 
Link savo prašmatnių namų patraukė,
„Pasiilsėsiu nuo sunkių darbų“, 
Pamanė sau kulniuodamas palauke.

„O ryt ryte, kaip reikiant pailsėjęs,
Pakilsiu geležine antim aš dangun, 
Ir pagaliau nupjausiu, ką pasėjęs, 
Man pagaliau pavyks, jaučiu vidum! „

Tokiom mintim užmigo ponas. 
O išradėjui miegas net nerūpi,
Ant žemės numestas žiponas,
Prie anties brėžinių krapšto palūpį. 

„Mokslo šaknis gal ir karti, 
Bet keršto vaisiai saldūs! 
Rytoj ponuliui bus dangus arti, 
Tačiau tik tas, kur Dievo valdos. 

Kai kilometro aukšty bus, 
Goduolio antis geležinė, 
Staiga pames savo sparnus, 
Pirma kelionė bus - kartu ir paskutinė. „

Išaušo rytas piktas ir niaurus,
Lyg veidrodis herojaus mūsų. 
Pakirdo ponas susiraukęs ir bjaurus, 
Su duonos trupiniu ant ūsų. 

Dangaus šunėkui pavadį nutvėręs,
Užsėdo stora šikna paukštį. 
Gyvenime, manau, nebuvo pasisvėręs,
  Nes antis vangiai ėmė aukštį. 

Kai kaimo kelias siūlu virto, 
Pono namai tašku mažyčiu, 
Goduoliui akys net apgirto, 
- Man taip gerai, kad sau pavydžiu. 

- Jau tuoj, netrukus! Pagaliau! 
  Nutversiu juodaausį savo brangų 
  Ar gali būt dar nuostabiau? 
Kai turtai mano ims remt dangų? 
 
Tačiau juodas mintis šykštuolio
Nutraukė išradėjas sumanus.
Metalo antis baugiai suvaitojo
Numesdama plieno sparnus. 

Išsprogo akys ponui nevidonui:
- Negali būti, išradimas nuostabus!
Nejaugi dirbo jis šėtonui, 
Tas blogio tarnas nuolankus? 

Mes žinome, kam dirbo išradėjas,
Ar ne, skaitytojau brangus? 
Nukrito žemėn godus niekadėjas, 
Per aukštas buvo jam dangus... 

- Gimei tik žliaužt, ne tau aukštybės,
Pro lūpas tarė išradėjas paukščio.
- Širdis kada pilna niekšybės, 
Tu nepasieksi svaigaus aukščio...
2020-07-05 21:05
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2020-07-06 17:00
Nuar
Retai šiais laikais pasitaikanti pasakėčia. Tiesa. moralas labai jau įprastas: gimęs šliaužioti skraidyti negali.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-07-05 22:31
gogo
o dar reikalingas logopedas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-07-05 22:27
gogo
reikėtų atsisakyt slaviškų svetimybių
yra lietuviškų skambesnių atatikmenų
už svetimkalbiškumą poemoje rašau 3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-07-05 21:20
Tiffany neskaitant šuns
Čia visa poema! Šaunu. Kupina fantazijos. Perskaičiau visą.

Turiu tik porą pastabėlių:

1) du kartus pavartotas žodis "žliaužt" - pirmą kartą pamaniau, kad neatidi raidžių paspaudimo klaviatūroje klaida, o antrą kartą jį užtikus jau kažkaip keista pasirodė. Turi būti "šliaužt".

2) susimąsčiau apie išradėjo moralę - jis nepelnytai gavo į skūrą. Tačiau gi pats nužudė žmogų. (Po galais, gal tokioje situacijoje aš irgi būčiau kaip tas išradėjas).

Įdomu būtų sužinoti, kokio amžiaus vaikams tai galėtų būti skirta?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą