Bėk iš kiemo, vasara

net nupurto šaltis
pagalvojus
kiek dar liko laiko
iki tos žiemos

norėčiau
susigūžti į sniego gniūžtę
skrieti šviesos greičiu
tiesiai tau į akį

norėčiau
pavirsti rogutėmis
kieme paliktomis tapti
sniego seniu

norėčiau
kaip aitvaras
sklandyti virš
baltų pušų ir eglių

norėčiau
būti krentančia snaige
kuri nutūpia
ant tavo liežuvio

norėčiau
įkūnyti žiemos jėgą
ir viską paslėpti
amžiams

norėčiau
kaip meška užmigti
ir niekados
nebeatsikelti

man taip karšta
kad tuoj sudegsiu
vien galvodamas
apie šaltį