Enu vėina ryta nuo mergų, veizu Landzbiėrgis stuov su kuvalda ont kulkuoza pamatu, pasišiaušes vesas, akiniai aprasuoje, barzda tepalouta, kuostiūms vėsus dolkyns. Plytas aplinkou išsvaidytas, stuogs nupliešts ont mediu užkelts su vesu kamynu, traktuoriaus padongas prakondžiuotas, kombains suramaluots, karves iki gatavoma išmylžtas, o kiaulės ont tėik papjautas kad nėi mesos nėi kaulų neblėke, vėin tik po pundiėly šeriu nu kėkvėinuos.. Ir ons vėins pats, per vėiną naktį tep pasidarbava, y dar kolkuoznikus iki smertes išgozdina, katras nenumirė srazu, tei biėgos kur akys mata ik pat Anglijas bėgom ir nikumet nebgryža...
Aš ergi be pruota išsigondau ir gavau gryžti atgal pri mergu lr tyliai būtei kelis metus kad tik ons neužoustu...