Keturiolika metų vėjo gūsių
Aš gulėjau ant tavo kelių.
Melsvomis linijomis paukščiai lakstė
O aš miegojau šalia tavęs.
Ilgai sapnavau savo dvejones
Melsvumo perpildytus garus,
Ir kvėpavau į tavo antakius ir nosį
Ir pabudęs netyčia įpučiau juos Tau.
Jutau Tave savimi ir
Savo sapnu su braškių skoniu,
Arbūzo gaiva ir apelsinų aromatu.
Vėjo gūsiai mane draikė po pievą
Kaip paleistas raudonai geltonas klevo lapas.
Kaip laisvas keliauninkas atitrūkęs nuo gimtinės
Aš varčiausi pievoje
Bandydamas rankomis švelniai paliesti tave.
Keturiolika metų vėjuotoje pievoje mano galvoje
Manęs vis dar nepakeitė.
2004 01 13, 26


DarkCloud












