Ilgesys

Užsidegus ilgesio ugnims
Akmenį apkabinu.


Ir šiltą akmenį apkabinu šviesiausią dieną.
Taip gera, miela širdyje.
Ir pamirštu melus, skausmus šiandieną,
O Saulė suliepsnoja manyje.

Aš vėl jauna ir mano siela
Kaip ką vaikus perėję paukščiai lizduose.
Aš rūpestinga ir neabejinga,
Beribis mėlynas dangus man mintyse.

Atrodo, kad žinau tik viena,
Šaukiu aš garsiai laukuose:
„Norėčiau niekad nepasenti!
Nepasiklysti miškuose! „

Bet vakare akmuo atvėso,
Jį apkabinusi šalu kartu.
Vėl laimė, džiugesys išblėso.
Man šalta. Neramu.


Agnė Čepulienė