Katinėlis Rainakėlis

Ėjo katinas per sniegą
Ir pamatė saldų miegą
O tas miegas toks saldus
Kad užmigdo jis visus

Katinėlis bijo miego
Tai į krūmus greit įbėgo
Ir išplėtęs jis akis
Žiūri miegui į dantis

Miegas žvalgosi piktai
Ieškau sau aukų rimtai
Tik nuliūdęs jis visai
Sėdi vienas amžinai

Miegas liūdnas amžinai
Nes nemyl jo nieks visai
Ir aukų jis neberanda
Tai migdyt neturi ką...

Tik pamatė rainakėlį
Greit pačiupo jį ranka
Ir pamojo lazdele
Kad miegotų jis šalia

Vargšas mūsų katinėlis
Gražus juodas rainakėlis
Nenorėjo jis miegelio
Jis norėjo tik pienelio