Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Monologas
Trys broliai buvo. Drūti, kaip ąžuolai. Pamečiui augo. Kartu visi laikėsi. Po viena nė iš vietos. Dar
maži, be kelnių bėginėjo, o jau visus darbus dirbo. Pats nemačiau, žmonės pasakojo. Labai jau tiems
bernams darbai tiko. Išeis būdavo tėvas su arkliuku žemės arti. Vieną vagą išvaro - galulaukėj
iškinko. Negi gyvulį kankinsi. Aha. Tegul pailsi. Ir pats savęs neskriaudė. Suktinėlę sutraukia. O
broliai kur buvę, kur nebuvę. Tuoj vienas įsikinko. Kiti du žagrę už rankenų stveria. Kad timptelės,
kad truktelės. Žagrė iki pačių rankenų į žemę sulenda. Vaikams gi žaidimas. Kol tėvas suktinėlę
sučiulpia, kol seilę prieš saulę nuvarvina, tie jau visą lauką suarti baigia. Aha. Pats nemačiau,
žmonės pasakojo. Tai va. Apie ką aš čia? A, aa, apie tris brolius. Kodėl ne keturis? Tai, kad tryse jie
buvo. Ketvirtoji - sesutė. Saliamutė. Motina tai Katre užrašyti norėjo. Bet, kol tėvas miestan
susiruošė, kol nuėjo – pamiršo. Aha. Raštininkas klausia kaip rašysim. Tėvas jau lyg ir prisiminė.
Jau kaži ką numykė. Bet tas raštininkėlis ar tai ne tą plunksną paėmė, ar tai ne taip nugirdo.
Saliamute užrašė. Aha. Gražus vardas. Ir merga graži gavosi. Pats nemačiau, žmonės pasakojo. Syki
pakeleivis kieman užklydęs buvo. Lyg tai klajūnas iš už jūrų marių. Stiklinės vandens paprašyti
užėjo. Kai pamatė Saliamutę, taip išsižiojęs ir liko stovėti. Bus ana jį pakerėjusi. Tris dienas
prastovėjo. Ketvirtoj broliai jėga nuo žemės atplėšė ir už tvarto nunešė. Ko čia riogsos vidury
kiemo. Aha. Žmogaus gaila. Akys prigesusios, lūpų pajudinti nebegali, burnoj muselės skraido. Kur
neskraidys. Tris dienas išsižiojęs stovėjo. Aha. Tai va. Apie ką aš čia? A, aa, apie brolius. Gražiai
jie gyveno. Trioba kaimo gale stovėjo. Na, ne tai, kad stovėjo. Venas galas žemėn susmegęs buvo.
Bet kai stogas į kupstus atsirėmė, tai daugiau ir nesmigo. Geras stogas. Aš pats nemačiau, žmonės
sakė. Aha. Pasiturintys buvo. Pinigų tai neturėjo, bet dirbo daug. Tėvai prie ūkio sukosi. Kaip
nesisuksi. Paršas tvarte žviegia. Ėst nori. O iš kur imsi. Tai močia iš daržų per dienas ir neišlenda.
Ten pat ir miegodavo. Nėr durnių kasnakt į trobą bėgioti. Pirmyn atgal. Aha. Dar avių turėjo. Tris.
Pats neskaičiavau, žmonės sakė. Gerai, kad tos pačios žolės pasiskabydavo. Broliai bus primokę.
Vis motinai palengvinimas. Aha. Tai apie ką aš čia? A, aa. Apie brolius. Dar ciuciuką turėjo. Taip jį
ir šaukė. Tas vis po kiemą bėginėjo. Mažytis toks. Vos iš po lapų uodega matosi. O dantys dideli.
Kaip arklio. Net loti nelabai galėjo. Tik, kad suurgs, kad išsišieps, arklio dantis parodys, tuoj kiemas
tuščias. Visi išsilaksto. Žvėris. O toks mažytis. Aha. Aš pats nemačiau, žmonės pasakojo. Tai apie ką
aš čia? A, aa, apie brolius. Dar pas juos senis su boba gyveno. Niekas jau nebeprisiminė iš kur jie
ėmėsi. Seni be galo. Daugiau troboje laikėsi. Dirbti niekam netrukdė. Ant pečiaus guli per dieną.
Virtas pupas labai mėgo. Išlups dubenį ir gadina orą. Aha. Pats nebuvau užėjęs, žmonės pasakojo.
Tai apie ką aš čia? A, aa, tai apie brolius. Lauką reikėjo suarti. Klausia tėvo - ligi kur vagą varyti?
Rado ką klausti. Pats tėvas tą vagą plėšdavo, kol rūkalo užsimanydavo. Daug rūkė. Tas tik ranka
mostelėjo. Sako, klauskite senojo. Eina broliai į trobą pas senį. Aha. Tas su boba pupų prisiėdę, net
langai užrasoję. Galva svaigsta, akis graužia. Aha. Aš pats ten nebuvau užėjęs, žmonės pasakojo.
Senis brolius nužvelgė, ūsą paraitė, sako, - iki žemės galo varykit. Broliai laukan išvirto. Žiūri
nudusę vienas į kitą. Nesupranta nieko. Iki žemės galo. O kur tas galas? Niekas nežino. Negi dabar
grįši į trobą senojo klausti. Nėra durnių. Aha. Ciuciuką pasišvilpė ir išėjo. Dar norėjo ir Saliamutę
kartu kviestis. Tai ta nėjo. O ko jai eiti? Ir taip kojas nuo darbų vos pavelka. Nėra durnių su broliais
vėjus ganyti. Aha. Tai apie ką aš čia? A, aa. Eina, eina broliai, o to žemės galo vis nematyti.
Nepasakė senasis. Nagas. Galėjo tų pupų ir neryt. Aha. Tris dienas broliai ėjo. Bus nuo kelio
nusimušę. Ketvirtoj pamiškėje žmogelį tokį užėjo. Tas susilenkęs, susisukęs, lyg pusės į avilį
įlindęs. Paklaus, broliai gal tas ką apie žemės galą žino. Ir medaus gal gaus lyžtelėti. Priėjo,
paplekšnojo anam per petį., - Sakyk broli... Tas išsitiesė, atsisuko. Lokys! Nereikėjo klaust. Patys
būtų kelią radę. Kad užriks, kad užriaumos. Kitas jau tris kartus pilnomis kelnėmis pritūpęs būtų.
Broliai ne. Stovi, akimis mirksi. Aha. Aš pats nemačiau, žmonės pasakojo. O čia šast, ciucelis iš po
lapų. Nei kas jį kvietė, nei kas jo prašė. Kad įsižnybs lokiui žemiau strėnų. Arklio gi dantimis.
Lokys tik pasisuko, pelės balselių - cypt. Ašarėlės jam iš akių kapt. Dar per petį į brolius žvilgtelėjo.
Liūdnai taip. Kaip atsisveikindamas. Aha. Kad pasius mišku bėgt. Tris dienas ciuciuko nebuvo.
Ketvirtoj grįžo. Dar ir lokio skutų tarp dantų parnešė. Ir brolius rado. Prie avilio tebestovi. Akimis
tebemirksi. Bent jau medų išlaižę būtų. Aha. O lokiai mūsų krašte visai nunyko. Sako šiauriau
pasitraukė. Aš tai pats nemačiau, žmonės pasakojo.


                                                                                pontijus
2020-06-12 11:25
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2020-06-12 17:30
neonas2
labai baisus
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą