Apsnigtas medinis tiltas.

Aš prakeikiu šią dieną ir ši laišką.
Prakeikiu ir šviesą, kuri leido prabusti ir jį parašyti.
Ir visa skausmą, kuris tilpo prakeiktam lape.
Prakeikiu žodžius, kurie nepanoro pasilikt širdyje.
Gal viskas tik tau ar tik dėl taves,
O gal viskas tik mano kvailos svajonės?
Kvailesnes už mane pačią ir žodžius laiške
Prakeikiu ir jas už ką -  gal rasiu laisko gale.
Sapnuoju kvapą žoles atmerktom akim
Gal tai tik sapnas, gal tai tik dūmai, gal nuo ju aš girta...
Prakeiktos durys nes pacios nekviecia užeit i vidų,
Juk aš tik atnešiau prakeiktą savo laiską.
Bijojau jį išmest, kad neužkrėstų liūdesiu kitų laiškų
Todėl ir atnešiau neskaičius, kad ji prakeiktum tu.
Kaip gera žudyt save is ryto nespėjus prasikeikt,
Kad tiktai šaltos tavo rankos paliestu, kad prikelt
Iš meilės prakeiktos žudyt save be jokio tikslo,
Žudyt save dėl kvailo laiško ir to kas ten netilpo.
Prakeikti viską, kad nestovėt vienaj prie apsnigto medinio tilto...