aš nežinau ką ištart Dievui,
apie sapną, kurį aplankiau šiąnakt.
Nežinau kiek pinigų tiest mėlynam autobusui,
kai Kapitonas akių nepakėlęs, klausia: - namo?
- o ar mašina laiko? nes namai netoli, bet jau daros ilgu.
Tu nebijok, likti vienas ir čia ir čia ir nebijok, vienas.
Drakonai atsikvepia dūmais.
Nebeburk, prašau mielas Šamane, mums ateities,
nes nėr kaip pakeisti, mūs dar klaidų būsimų.
Kryžmai, žingsnį po žingsnio dėliojant.
Kelią uodžiant dausų. Aritifišialities.
ir plati drobė - mana nugara.
Plak, drąsiai. Plak, esu vertas.
Plak plak broli. esu vertas.
Plak. nes man liūdna.
į žaizdas inkrustuok kobaltą,
stroncį, kroną.. bet surišk mano rankas.
surišk mano lūpas, miela.
surišk mane ir paskandink marios.
Išleisk Skaityklos Kalvų.
broli.
Juodasis šuo nesiruošia mirt.
Brolis atveria garažo duris.
aš nenoriu dirbti. Sekmadienis, o man liūdna.
Kas esi tu? kas esi tu kas tu?
per visus šiuos klausimus nebepažįstu,
vairuotojo mėlo autobuso.
ir gyvenimo ir gyvenimo ir gyvenimo aidas,
iškrypęs surenka maldą ir kloja ant mano akių.
ir nebūkit juokingi, nelaižykit žodžių manų
tik stabtelkit prieš save, neužsidekit kitos cigaretės,
neišmeskit prakeiksmo stringančiai durų spynai,
ir raguočiams ne labo vardu.
*
Šiandien man liūdna. bet liūdna iš ten,
kur pats savęs sunkiai randu. liūdna būti
žmogus.
*
Aš tikrai išvažiuosiu šiandien iš čia, tam
kad pabūti vėl vienas.
nes vargu.
*
atsiprašau.
bet kodėl mes visą tai
darom?
135006072020