Sentimentali poezija: „Žvaigždė“

Nakties šviesa - žvaigždė auksinė,
Pakilusi aukštai virš debesų.
Ji lydi mus visus, ji išskirtinė,
Ji rodo kelią į namus.

Nors būsime už šimto mylių,
Matysime mes ją abu...
Ir ji sušildys širdis mūs krūtinėj,
Ir būsime mes vėl kartu.

Nors būna vakarų niūrių,
Kai debesys užstoja dangų.
Mes laukiame nakties šviesų,
Kad jos primintų žmogų brangų.

Kaip gera vėl matyti mums žvaigždes,
Nes vėlei mūsų širdis jos suves.


Agnė MisiūtėČe