36. Saulės šviesa

Saulės šviesa

Tu praėjai grakščiu žingsniu lyg fėja
Plaukai pleveno ore ir mintis man suvėlė
Su oro gūsiu pajutau tavo švelnų kvapą
Mane tai nukryžiavo, širdis tik suvirpeno

Esu aš matęs daug brangių dalykų
Bet tokio lobio, kaip tu, neteko dar sutikti
Vien akys, šypsena sustabdo Žemės greitį
O žvilgsnio giluma paskandina greitai

Tas juokas skamba galvoje kaip aidas girioj
Tarsi švelnia nata man perveria krūtinę
O žodis pasakytas skamba kaip malda
Jis gydo sielą geriau nei arbata

Šalia tavęs jaučiuosi atjaunėjęs
Gyvenimo kančias tu nupūti lyg vėjas
Švelniai, švelniai tu palieti man širdį
Ir nusklendi tolyn kitų širdžių gaivinti

A. G.