ant kapinių tvoros idiograma

tavo laikas mirė mažas,
jau tada stovėjai
už kapų tvoros.

rankos vogė,
prisidengusios girdėtą
veidą,
nuo kryžių kalno
kryžiukus.

...ir vėl stovėjai
auštančius apleidus
...ir vėl kryžiukams
pasibaigus
siūlei degtukus...

nukirsk nuo savo kapo
ąžuolus palaidus -
į aukštas suodinas šakas
virpėdami, ataušę,
nudaužytais keliais,
ten sulipa ir geria,
atmušę nuo savęs
tavas rankas.

...ir atviras šaknis suleidus
pabūk - vis tiek tau gera
už tvoros -
kodėl raudoną plytą
nepaleidus
į surūdijusiom vielom
aptvertus svetimų kapus.




                                                                bet argi aš kalta
                                                                užgimusi balta?
                                                                (R. Skučaitė)


gr. idios - savotiškas, gramme - užrašas.